Sklaidome mitus: ar išmanieji namai gali išprotėti ir net nužudyti?

Baimė yra ištikimiausia kiekvienos naujovės bei išradimo palydovė. Ir nors išmanieji būstai pasaulyje diegiami jau kelias dešimtis metų, šalia protingo namo sąvokos vis dar sklando ir išprotėjusio namo idėja. Beje, labai panašią mintį – apie agresyviai nusiteikusią ir žmones namuose puldinėjančią buitinę techniką – iliustravo fantastinio siaubo filmo „Galutinis tikslas“ („Final Destination“) režisierius James Wong. Kiek saugūs yra šiuolaikiniai išmanieji namai ir ar jie gali „išprotėti“ kartu su visais juose esančiais daiktais, pasakoja automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

Namas „protingas“ tiek, kiek protingas jo šeimininkas

Pastatų automatika yra žmogaus proto ir rankų kūrinys, todėl gali gesti lygiai taip pat kaip bet kuris kitas mechanizmas ir didesnės mistikos čia nėra. Nebent įtartumėte, jog jūsų namuose apsigyveno ne itin draugiškas bildukas. Bet jei su tokiu sutvėrimu stogu virš galvos nesidalijate, tuomet yra tik dvi priežastys, dėl kurių pastatų automatika gali sustreikuoti ar net sukelti pavojų. Pirmasis pavojaus šaltinis išmaniajame name, deja, yra žmogiškasis faktorius, tai yra pats šeimininkas arba pastato automatiką suprogramavęs asmuo.

Pavyzdžiui, prieš kurį laiką JAV buvo užfiksuotas atvejis, kai dėl išmanaus pastato žmonės atsidūrė ligoninėje. Išmaniajame name gyvenusi amerikiečių porelė, sumaniusi pašėlioti miegamajame, užsidėjo ant veidų kaukes, į kurias apsaugos sistema sureagavo kaip į įsibrovėlius, todėl prileido namus migdančių dujų ir įspėjo apie „įsibrovimą“ saugos tarnybas. Dėl dujų poveikio aistringieji atsidūrė ligoninėje, o spaudoje pasirodė straipsnių apie išprotėjusius namus banga. Nors ne pats namas, o būtent jo šeimininkai pasirinko tokią apsaugos programą, kurioje nurodyta reaguoti į kaukėtus asmenis, todėl greičiausiai kaltinti reikėtų savo trumpą atmintį ir pasidžiaugti, kad ne Helovino vakarėlį ar kaukių pokylį su daugybe svečių porelė surengė savo namuose.

„Išmanusis namas yra protingas tiek, kiek protingas yra jo šeimininkas ir automatiką suprogramavęs specialistas. Todėl pastarąjį reikia rinktis itin atidžiai: ne tik kad darbus atliktų kokybiškai, bet ir kad nepritrūktų drąsos pasipriešinti kliento norams jei jie prasilenkia su saugumu“, – pabrėžė „Jung Vilnius“ vadovas.

Saugumo garantas – decentralizuota sistema

Antra priežastis, dėl kurios pastatų automatika gali „išprotėti“, susijusi su technologiniai sprendimais. Mitas apie išprotėjusius namus atsirado įsivaizduojant, jog namuose ar bute yra viena valdymo sistema, tam tikras smegenų centras, kuris gali išeiti iš rikiuotės. Ir išties tokių sistemų, kuomet visos funkcijos patikimos vienam centriniam serveriui, pasaulyje yra. Jos ypač paplitę JAV. Tuo tarpu Europoje dominuojanti ir į kitas šalis plintanti KNX standarto išmaniųjų būstų sistema paremta decentralizavimo principu, kuomet skirtingos funkcijos (apšvietimo, šildymo, durų, vartų rakinimo ir etc.) išskaidomos per daugybę smulkių sistemos elementų, todėl jokio centrinio mazgo, jokio centrinio serverio ar smegenų nėra ir išprotėti tiesiog nėra kam. „KNX standartas buvo kuriamas remiantis ankstesnių sistemų patirtimi bei trūkumais ir galvojant būtent apie saugumo užtikrinimą“, – akcentavo R. Skurdenis.

Išmaniųjų manų ekspertas pastebėjo, jog negendančios technikos nėra, bet yra didžiulis skirtumas kai sugenda centralizuota sistema ir kai tai nutinka vienai iš šimtų ir, atskirai paėmus, nereikšmingų dalelyčių. Decentralizuotas sistemas galima palyginti su konstrukcija iš daugybės „Lego“ kaladėlių. Vienai iškritus, statinys lieka stabilus. Bet jei konstrukcija sudėta iš labai stambių blokų (pastatų automatikos atveju – kelių stambių ar net vieno serverio), tada kiekvieno jų išėjimas iš rikiuotės gali virsti katastrofa. „Decentralizuotos sistemos, kuomet viskas sudėta iš daugybės smulkių elementų, yra žymiai saugesnės, nes sugedus vienam elementui neveiks tik ta konkreti funkcija, o visa kita veiks. Pavyzdžiui, jei suges už žaliuzių valdymą atsakingas mechanizmas, tai apšvietimas, šildymas ar durų telefonspynė ir toliau tvarkingai funkcionuos“, – sakė išmaniųjų namų ekspertas.

R. Skurdenis pastebi, jog viena priežasčių, dėl kurių kartais vienam serveriui patikima per daug funkcijų, yra noras sutaupyti. Dažnai klientas reikalauja mažiausios įmanomos kainos ir neprincipingi diegėjai ją mažina patikėdami pagrindines funkcijas kompiuteriui, taip padarydami sistemą pigesnę, bet anaiptol ne saugesnę.

Atsargiai, daiktų internetas!

„Beje, dėl paskleistų prognozių, neva dar 2014-aisiais išmanieji namai nužudys žmogų, – to nereikėtų suprasti tiesiogiai – kad nužudys sąmoningai. Matyt, turėta galvoje, jog dėl technikos (taip pat ir išmaniosios) gedimų gali įvykti ir didesnėmis nelaimėmis gresiančių atsitikimų. Vis dėlto pats namas nei protauja, nei žudo, o tik funkcionuoja taip, kaip jį suprogramavo žmogus – paklūsta įdiegtai logikai. O žmogus kartais klysta“, – sakė R. Skurdenis.

Jis pastebėjo, jog pastaruoju metu net ir juokais dėl išprotėjusių namų besiteiraujančių klientų – vis mažiau: „Tačiau užsakovas yra visiškai teisus keldamas technikos saugumo klausimą. Tai rimtas dalykas ir juokais to apeiti nereikėtų. Diegėjas turi nuodugniai išaiškinti išmanaus būsto šeimininkui, kaip užtikrinamas sistemų saugumas, kas nutiks dingus elektrai ar jai iš naujo atsiradus, kaip apsisaugoti nuo kibernetinio įsilaužimo“.

Išmanusis namas turi daugybę apsaugų, tik, deja, labai dažnai užsakovas sutaupo ne ten, kur reikėtų, ir apsaugos atsisako. „Ir nors mūsų sistemos sukurtos pagal vokiškos kokybės standartus, yra tvarios, tačiau, kaip sakoma, vieną kartą ir lazda iššauna. Dėl šių priežasčių ir rekomenduoju kreiptis į savo darbą išmanančius specialistus, o ne skubančius pasinaudoti dabar aktualia išmanaus būsto mada“, – sakė „Jung Vilnius“ vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, jog saugumo klausimas taps itin aktualus dėl vis sparčiau besivystančio daiktų interneto, kuomet į rinką įsilies tūkstančiai naujų smulkių gamintojų, kurie siūlys labai skirtingas ir dažnai tarpusavyje nesuderinamas sistemas. „Tam, kad būtų pasirūpinta saugumu, labai svarbu atskirti esmines, bazines namo funkcijas – klimato kontrolę, apsaugą, apšvietimą ir kitas – nuo pramoginių. Bazinių funkcijų saugumu privalu pasirūpinti ypatingai“, – akcentavo R. Skurdenis.